2024 m. rugsėjį įsigalios Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimas ir įstatymo papildymas 45 straipsniu, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje (darželyje, mokykloje) kartu su savo bendraamžiais.

ĮTRAUKUSIS UGDYMAS

Įtraukusis ugdymas – kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui, tai labai aiškiai atsispindi Geros mokyklos koncepcijoje.
Įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su personalizuotu kiekvieno mokinio ugdymu,
atitinkančiu kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius.
Įtraukusis ugdymas apima šias sritis:

• ugdymo turinį,
• mokytojų rengimą,
• pagalbą mokiniui, mokytojui, mokyklai,
• vertinimą,
• ugdymo organizavimą.

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), ugdymąsi reglamentuojantys teisiniai dokumentai sudaro palankias sąlygas kiekvienam mokiniui ugdytis pagal jų poreikius ir galimybes bendrojo ugdymo mokyklose, užtikrinant švietimo pagalbą, lygias galimybes ir ugdymosi prieinamumą.
Įtraukųjį ugdymą galime laikyti procesu, kuriame atsižvelgiama į socialinę, kultūrinę ir
mokymosi įvairovę ir remiamasi veiksniais, padedančiais nustatyti bei šalinti kliūtis
mokymuisi ir dalyvavimui švietime. Inkliuzinio švietimo mokytojo profilyje apibrėžtos keturios esminės vertybės, kuriomis turėtų remtis mokytojai, dirbantys inkliuzinėje švietimo sistemoje. Tai – pagarba mokinių įvairovei, skirtybes laikant galimybėmis ir ištekliais, kuriais grindžiamas kiekvieno mokinio ugdymasis, pagalba kiekvienam mokiniui, puoselėjant aukštus lūkesčius dėl kiekvieno mokinio pasiekimų. Bendradarbiavimas ir darbas komandoje bei asmeninis profesinis tobulėjimas, prisiimant atsakomybę už mokymąsi visą gyvenimą, vadovaujantis principu, jog mokyti reiškia mokytis. Remiantis Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros pozicija, svarbiausia įtraukiojo ugdymo sistemų vizija yra užtikrinti, kad visų amžiaus grupių besimokantiems asmenims kartu su bendraamžiais vietos bendruomenėje būtų suteiktos prasmingos ir labai kokybiškos švietimo galimybės.

 

MOKYKLOS ĮTRAUKIOJO UGDYMO MODELIS

Siūlomą įtraukiojo ugdymo organizavimo mokykloje modelį sudaro trys etapai:

• pasirengimas,
• įgyvendinimas,
• veiklos analizė ir tobulinimas.

Kiekvieno etapo veiklos vyksta mokyklos, klasės, individualiu (mokinio) lygmeniu.

MOKYKLOS lygmeniu formuojamos bendruomenės narių vertybinės nuostatos, tradicijos, tarpusavio santykiai. Todėl pagrindinė pasirengimo veiklos dalis turi būti vykdoma mokykloje. Veiklos analizė ir tobulinimas sudaro galimybę kiekvienam mokyklos darbuotojui įvertinti savo indėlį į bendrus mokyklos rezultatus

KLASĖS lygmeniu sudaromos sąlygos mokiniui bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti bendroje veikloje, parodyti savo gebėjimus, gauti reikiamą mokytojų, specialistų pagalbą. Nuo mokytojų veiklos dažniausiai priklauso gera klasės atmosfera, kitoniškumo  supratimas ir priėmimas, atskirties mažinimas.

Kryptinga pagalba mokiniui gali būti teikiama tik įvertinus INDIVIDUALIUS vaiko ugdymosi poreikius, jo galias, sunkumus bei pasirengimą įtraukiajam ugdymui.

Mokykloje turi būti nustatyti prioritetai, sudarytas priemonių planas, numatyti mokyklai
reikalingi pokyčiai, planuojamas švietimo pagalbos specialistų ir pagalbos mokiniui
darbuotojų poreikis ir krūvis.
Administracija kartu su VGK privalo planuoti mokyklos bendruomenės švietimą įtraukties klausimais. Svarbu laiku ir neatidėliojant formuoti visų bendruomenės narių nuostatas, leidžiančias priimti žmonių įvairovę kaip vertybę.

 

MOKINIŲ PRIĖMIMO Į MOKYKLĄ IR MOKYMO SUTARČIŲ SUDARYMAS

Mokymo sutartyje rekomenduojama įtraukti punktą apie įtraukiojo ugdymo organizavimą mokykloje bei darbo gaires su SUP turinčiais mokiniais. Mokymo sutartyje būtina apibrėžti mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendradarbiavimo dėl įtraukiojo ugdymo principus ar būdus, abiejų šalių pareigas, teises, atsakomybes,
siekiant užtikrinti mokinių ugdymąsi ir švietimo pagalbos teikimą. Mokymosi sutartyje reikia numatyti mokymosi sąlygas, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo būdus ir aplinkybes, nurodyti, kokių specialistų pagalba bus teikiama mokiniui, kaip bus vertinami mokinio pasiekimai, vykdomi pakeitimai ugdymo eigoje, apibrėžtas išsilavinimo standartas.

KLASIŲ KOMPLEKTAVIMAS

Mokinių įtrauktis reikalauja dar atidžiau pažvelgti į klasių komplektavimą, įvertinti
įvairius aspektus: bendrą mokinių skaičių klasėje, mokytojų patirtį, SUP turinčių
mokinių skaičių ir sutrikimų grupių įvairovę, galimybę užtikrinti saugią mokymosi
aplinką. Todėl mokyklos priėmimo komisija, komplektuodama klases, turi išsamiai
susipažinti ir atsižvelgti į mokinių pateiktus dokumentus.
Nuo klasės mokinių individualių ypatumų ir tarpusavio sąveikos priklauso visų jų
saugumas, mokytojo galimybės valdyti klasę, sukurti geranorišką atmosferą, siekti
ugdymosi tikslų.
Klasėse, kuriose mokosi didelių ugdymosi poreikių turintys mokiniai, bendras mokinių
skaičius turėtų būti mažesnis. Bendrojo ugdymo klasėje gali būti keletas didelių ugdymosi poreikių turinčių mokinių. Komplektuojant pirmokų klases, svarbu atsižvelgti į  kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų skaičių. Tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių nepavyksta laikytis šios rekomendacijos, pradinėse klasėse turėtų dirbti du mokytojai arba mokytojas ir mokytojo padėjėjas. 
Mokiniams, turintiems raidos, elgesio, emocijų sutrikimų ir didelių arba labai didelių SUP, gali būti reikalinga saugi aplinka mažoje mokinių grupėje. Tam gali būti steigiamos  specialiosios klasės bendrojo ugdymo mokyklose (daugiau informacijos rasite čia: "Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo  taisyklių patvirtinimo", žr. 2 priedas). Pagrindinė specialiųjų klasių užduotis - sėkminga mokinių adaptacija mokykloje ir lankstus perėjimas į ugdymą įtraukties būdu.

 

UGDYMO APLINKOS IR PRIEMONIŲ PRITAIKYMAS

Mokyklos aplinka turi atitikti visų bendruomenės narių poreikius. Ugdymo aplinka turi būti saugi, patogi, patraukli, funkcionali, greitai pritaikoma skirtingoms veikloms, informatyvi, su aiškiomis vizualiomis ir (ar) garsinėmis nuorodomis, pvz., kabinetų išdėstymas, tualetai, valgykla, biblioteka, vietos poilsiui ir pan. 
Aplinkos pritaikymas

• turintiems negalią dėl judesio ir padėties sutrikimo (-ų): įvažiavimas, rampos, keltuvai, neįgaliesiems įrengti tualetai, specialiai praplatintos kabinetų durys, stalai ir kėdės pagal poreikį sumažinti arba paaukštinti ir kt.;
• turintiems negalią dėl regos sutrikimo: tinkamu kontrastu pažymėti paviršiai (stiklinės durys, kontrastingomis juostomis pažymėti laiptai ir t. t.), nuorodos, kabinetų numeriai ir kita informacija pateikta tinkamo dydžio šriftu, tinkamai apšviesta, naudojami garsiniai šviesoforai;
• turintiems negalią dėl klausos sutrikimo: pastatuose montuojama informavimo ar evakuacijos įranga turi veikti ne tik garso, bet ir šviesos signalais; 
• turintiems negalią dėl įvairiapusio raidos sutrikimo, taip pat vaikams su emocijų, elgesio sutrikimais: turėti saugią erdvę – nusiraminimo ar sensorinį kambarį, kuriame vaikai gali nusiraminti, pailsėti, saugiai atsigauti ir po kurio laiko grįžti į sau įprastą aplinką.

Mokykla turi aprūpinti SUP turinčius vaikus (vaikus, turinčius elgesio ir emocijų, autizmo
spektro sutrikimų, vaikus, turinčius judesio ir (ar) padėties, intelekto ir kt. sutrikimus) specialiosiomis mokymo priemonėmis bei ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis, reikalingomis teikti kokybišką mokymo(si) paslaugą.

Daugiau vertingos informacijos galima rasti čia:
https://www.nsa.smm.lt/itrauktis-ugdyme/informacine-medziaga/ 

https://smsm.lrv.lt/web/lt/smm-svietimas/specialusis-ugdymasis-mokymosi-ir-svietimo-pagalba 

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/52b3b312bc9c11ea9a12d0dada3ca61b?jfwid=-wd7z8ryey 

https://www.facebook.com/watch/?v=512579543002326 

https://sctelsiai.lt/lina/leidinys_2018.pdf